Automobilis daugeliui žmonių yra ne tik galimybė gyventi kur kas patogiau, tačiau pirmiausia - būtinybė, kuri kasdien padeda įveikti tam tikrus atstumus greičiau ir paprasčiau.
Tiesa, įsigijus transporto priemonę - mes ne tik galime naudotis jos privalumais, tačiau privalome įvertinti ir žalą, kurią transporto priemonę daro gamtai. Būtent dėl to ir buvo įvestas automobilių taršos mokestis, kuris leis gautas pajamas skirti ekologijos puoselėjimui.
Automobilių taršos mokesčio svarba
Aplinkos ministerija, įvesdama taršos mokestį, siekia trijų esminių dalykų.
- Pirmiausia, tai skatinti visuomenę rinktis bent jau trečdaliu mažiau taršias transporto priemones. Toks visuomenės pasirinkimas ne tik mažintų taršą, tačiau taip pat ir padėtų sumažinti namų ūkio išlaidas kurui.
- Taip pat bandoma užtikrinti pakankamą viešojo transporto priemonių kiekį miestuose bei rajonuose. Visos sukauptos taršos mokesčio lėšos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kurio dalis bus skirta viešojo transporto plėtrai. Lietuvoje yra naudojama maždaug 1,69 mln. automobilių ir tai yra ketvirtadaliu daugiau nei registruota namų ūkių (1,27 mln).
- Taip pat svarbus punktas, kad šis mokestis turėtų padidinti geresnę oro kokybę ir tuo pačiu mažinti visuomenės sveikatos sąnaudas, kurios kyla dėl taršos.
Ar taršos mokestis tikrai gali sumažinti taršą?
Tikima, kad taršos mokestis padės ženkliai sumažinti taršą. Iki 2027-ųjų metų yra siekiama tokių pamatuojamų rodiklių:
- Skaičiuojama, kad pirmą kartą Lietuvoje registruotų dyzelinių transporto priemonių tarša turėtų sumažėti nuo 55 procentų iki 30 procentų.
- Nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį tikimasi išauginti Lietuvoje iki 10 procentų, kai šiuo metu jis siekia vos 0,7 procento.
- Manoma, kad pavyks sumažinti vieno namų ūkio naudojamos transporto priemonės amžių iki 12 metų. Šiuo metu jis siekia beveik 16 metų.
- 2026 m. metinį (transporto sektoriuje) išmetamą CO2 kiekį sulaikyti ties 4864 kilotonų CO2 riba. Taip pat kartu sumažinant 30 proc. azoto oksidų ir 70 proc. kietųjų dalelių kiekį.
- Vidutinį registruojamo automobilio išmetamą CO2 kiekį tikimasi sumažinti iki 110 CO2 g/km, kai dabar 150 CO2 g/km.
- O bendrą automobilių parko išmetamą vidutinį CO2 kiekį sumažinti bent jau iki 150 CO2 g/km, kai dabar 167 CO2 g/km.
Kokio dydžio taršos mokestis yra?
Nors visuomenė puikiai supranta tokio mokesčio naudą, tačiau natūralu, kad pirmiausia jiems rūpi - kiek visa tai kainuos. Natūralu, kad kuo taršesnė transporto priemonė - tuo ir mokėti teks daugiau. Būtent taip skatinama susimąstyti - kokį automobilį pirkti. Tiesa, mokestis tikrai yra taikomas ne visiems. Didžiausius mokesčius, kurie siekia daugiau nei 200 EUR, mokės 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų. Iš jų apie 3 proc. – daugiau nei 300 EUR per metus.
Cindy Shebley iliustracija iš pexels.com
Mokestis įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d., o už pirmus metus jį sumokėti reikia iki 2024 m. liepos 1 d.
Regitra dalijasi mokesčio dydžiais, kurie buvo skelbti 2023 m. sausio 9 d.
Preliminari mokesčio suma gali būti apskaičiuojama ČIA. Tikslus mokesčio dydis bus nustatomas automobilio registracijos metu.
Darnaus judėjimo fondas
Surinktos taršos mokesčio lėšos bus pervedamos į Darnaus judėjimo fondą. Surinkti pinigai bus skirti keliomis kryptimis.
- Siekiant plėsti miestų darnaus judrumo planą bei priemones.
- Bus skatinama puoselėti alternatyviais degalais varomų transporto priemonių naudojimą.
- Taip pat plečiama alternatyviais degalais varomų transporto priemonių infrastruktūra.
- Miestuose bus ribojamos transporto priemonės, kurios veikia su vidaus degimo varikliais.
- Skatinama transporto priemones, kurios veikia su vidaus degimo varikliais, keisti į tokias, kurios veikia alternatyvia energija.
- Įtraukiamos priemonės, kurios mažina taršą.
- Žinoma, dalis pinigų bus skirta visuomenės švietimui, skatinama detaliau domėtis darnaus judėjimo plėtros galimybėmis.
Surinktos lėšos bus dalinamos visoms miesto savivaldybėms.